Visata yra nesuvokiamai didelė ir savo galybe lenkia viską, apie ką žmogus galėtų pagalvoti. Vien pagalvojus apie dydžius, sunku būtų atrasti su kuo lyginti. Įvairios kometos, planetos, asteroidai ir kiti objektai keliauja savo orbitomis ir retkarčiais iš Žemės galime matyti įvairius, retus astronominius įvykius. Šioje serijoje aptarsime 10 rečiausių žinomų astronominių įvykių.
Mėlynasis Mėnulis
Paskutinysis Mėlinasis Mėnulis buvo užfiksuotas šiais metais. Sakoma, kad jis kartojasi kas 2 metus. Tai yra antrasis pilnas Mėnulis viename mėnesyje, 29 dienų laikotarpyje. Stebint Mėnulį jis gali nepasirodyti visiškai mėlynas, nes tai dar turi priklausyti nuo atmosferos medžiagų sudėties arba kitų įvykių. Istorijoje minima, kad Mėnulis buvo ypatingai Mėlynas išsiveržus Krakatau ugnikalniui 1883 m.
,,Savižudė kometa”
Toks įvykis yra užfiksuotas, kolkas vienintelį kartą per visą istoriją. Tai įvyko 2016 metais, kai NASA SOHO Saulės observatorija užfiksavo didžiulį sprogimą Saulėje. Po to paaiškėjo, kad tiesiai į Saulę įskriejo nedidelio dydžio kometa. Nustatyta, kad kometa priklausė Saulės sistemos kometų grupei.
Visiškas Saulės užtemimas
Skambantis labai paprastai ir neįpatingai, bet visgi tai yra vienas rečiausių astronominių reginių. Užteminas pirmą kartą minimas 2134 m. p. Kr. ir aprašytas senovės Kinijos astronomų. Visiškas Saulės užtemimas yra kai Mėnulis praskrenda tarp Žemės ir Saulės ir visiškai uždengia Saulės diską. Kai dalinius Saulės užtemimus galime matyti kelis kartus keletą metų, visišką Saulės užtemimą paskutinį kartą matėme 2017 m., o kitą kartą jį išvysime tik 2045 m.
Didžioji Saturno audra
Didžioji Saturno audra vyksta kas 20 – 30 metų. Ji trunka apie pusę Žemės metų ir vyksta šiauriniame Saturno pusrutulyje. Audros sukelti debesys tesiasi apie 16000 km. Manoma, kad audra Saturne yra apie 10000 kartų stipresnė nei mes turime Žemėje. Piemą kartą audra užfiksuota 1876 m. o kitą kartą šį reiškinį galėsime stebėti tarp 2030 ir 2040 m.
Trigubas Jupiterio užtemimas
Skamba keistai, bet tai tiesa. Tai nėra toks užtemimas, kokį mes galime įsivaizduoti. Tokio užtemimo metu ant Jupiterio krinta 3 didžiausių jo palydovų šešėliai. Tai yra vienas iš rečiausių reiškinių, nes turi sutapti visų palydovų orbitos padėtis. Pirmą kartą toks reiškinys užfiksuotas 1675 m., o kitą kartą tokį reiškinį stebėsime 2032 m.
Kitus likusius 5 reiškinius apžvelgsime kitoje dalyje.