2019 lapkričio dangus. II dalis – planetos. 

Kaip turbūt daug kas žinote, Saulės sistemoje yra 8 planetos įskaitant mūsų Žemę. Kadaise buvusiai devintai planetai Plutonui mokslininkai atėmė planetos rangą ir pažemino iki koiperoido, uolienos. Plika akimi mums matomos tik 5 planetos – Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris ir Saturnas. Norint pamatyti Neptūną su Uranu reikia ne tik teleskopo, bet ir įgūdžių juos rasti tarp žvaigždžių. Apžvelgsiu pirmąsias 5 paminėtas.

Merkurijus

Tai arčiausiai Saulės skriejanti ir greičiausia planeta. Dėl šios priežasties ją sunkiausia pamatyti, o ir tam tinkamos būna vos kelios dienos kas keletą mėnesių. Šį mėnesį Merkurijus dalyvaus poroje įdomių įvykių, iš kurių vienas – ypatingas, pasitaikantis tik kelioliką kartų per amžių. Tai planetos tranzitas Saulės disku lapkričio 11 dieną. Plačiau apie tai skaitykite čia

Kitas reiškinys žinoma bus galimybė pamatyti jį patį. Palankus laikotarpis tam prasidės antroje lapkričio pusėje, o pats geriausias laikas bus 24-26 dienomis. Tuo metu Merkurijus bus toliausiai pabėgęs į vakarus nuo Saulės. Astronomai tokią planetos padėtį vadina elongacija, kuri gali būti vakarų arba rytų. Vakarų elongacija nepatogi tik tuo, kad reikia anksti keltis, norit pamatyti planetą. Merkurijus virš rytų horizonto tekės apie pusę septintos, maždaug dvi valandos iki saulėtekio. Tad bus gera valanda su viršum jo stebėjimui, kol pranyks ryto aušrose. Ypač įdomus reginys bus lapkričio 25-os rytą. Tuomet praktiškai tuo pačiu metu patekės ir Merkurijus, ir baigianti dilti Mėnulio delčia. Merkurijus bus itin ryškus, lyg Venera, o Mėnulio teks paieškoti, mat jis bus itin plonas, vos 2.6% apšviesto paviršiaus. Padės tai, kad jie bus beeik greta – Mėnulis vos per 1.5 laipsnio kairiau Merkurijaus. Dar gal padės vadinamoji Pelenų šviesa – švelniai švytės neapšviestoji Mėnulio dalis. Paskutinėm mėnesio dienom Merkurijus pradės artėti Saulės link, tekėti vis vėliau, tad pamatyti jį darysis vis sunkiau.

Merkurijus ir Mėnulis lapkričio 25 rytą 6:30 rytuose. planetos
Merkurijus ir Mėnulis lapkričio 25 rytą 6:30 rytuose

Venera

Tai antroji planeta nuo Saulės, savo dydžiu artima mūsų Žemei. Pirmomis mėnesio dienomis ji leisis beveik iš kart po Saulės, tad bus sunkiai pagaunama virš vakarų horizonto. Bet manau po 10-11 dienos jau yra šansų ją pamatyti vos aukščiau pietvakarių horizonto. Lapkričio 24 Venera prasilenks su Jupiteriu. Abi šias planetas turėtų būt galima pamatyti vos per 2 laipsnius (vienas pirštas ištiestos rankos atstumu) virš pietvakarių horizonto, todėl ieškokite vietovės, kur ta kryptimi vaizdo niekas neužstoja – jūros, marių ar didesnio ežero krantas, aukšta kalva. Na o lapkričio 28os vakarą iš karto po saulėtekio prie pat horizonto dairykitės trijulės – Venera, Mėnulis ir Jupiteris išsirikiuos vienas šalia kito. Atkreipsiu dėmesį, kad jaunas Mėnulis dar bus tik 2 parų amžiaus, apšviestas vis 4.7%.

Venera, Mėnulis ir Jupiteris lapkričio 28  17:00 vakaruose. planetos
Venera, Mėnulis ir Jupiteris lapkričio 28 17:00 vakaruose

Marsas

Jei Merkurijus ir Venera skrieja tarp Žemės ir Saulės, Marsas yra pirmoji planeta skriejanti už mūsų. Kaip ir Merkurijus, šiuo metu ji nepatogi stebėjimams, nes teka anksti ryte, be to yra bene toliausiai nutolusi nuo mūsų – anapus Saulės. Tačiau ankstų rytą atsikėlus Marsą galima pažinti pagal jo rausvai oranžinį švytėjimą rytuose. Lapkričio 24-25 rytais apie 7:30 yra galimybė pamatyti šaunią trijulę rytų danguje – Mėnulį, Marsą ir Merkurijų. 24 dieną Mėnulis bus arčiau Marso, o po paros – prie Merkurijaus. 

Jupiteris

Lapkritis – paskutinis mėnuo šiemet, kai dar vakarais galime pamatyti Jupiterį neaukštai virš vakarų horizonto. Ne veltui tai didžiausia Saulės sistemos planeta – ji iki maždaug lapkričio vidurio bus ryškiausias šviesulys vakaruose. Bus ryškiausias kol jį nustelbs priartėjusi Venera. 

Jupiterį nesunkiai pamatysite žaižaruojantį mėlyname danguje dar ne pilnai sutemus po saulėlydžio. Pažiūrėjus per žiūronus ar teleskopą, aiškiai matysis, kad tai ne mažas žvaigždutės taškelis, o gana nemažas žirnis. Kuo daugiau didinsit, tuo didesnis matysis. Iš visų planetų Jupiteris, nežiūrint nemažo atstumo iki jo, mums matosi didžiausias. Juk tai dujinis gigantas, net 11 kartų didesnio skersmens nei Žemė. Dabar, kai iš mūsų žiūrint Jupiteris artėja prie Saulės, atstumas iki jo didžiausias, apie 890 mln km. Bet net ir iš tokio atstumo jo regimasis skersmuo yra daugiau nei 30 kampinių sekundžių. Šiek tiek daugiau nei po pusmečio, kai atsidursime tarp Saulės ir Jupiterio, atstumo beliks tik apie 620 mln km. Tada jo regimasis skersmuo beveik padvigubės ir sieks beveik 50 kampinių sekundžių. 

Jupiteris lapkričio 4 17:30 pietvakariuose. planetos
Jupiteris lapkričio 4 17:30 pietvakariuose

Jupiterio palydovai

Stebint Jupiterį optiniais prietaisais, nesunkiai pasimatys ir pagrindiniai jo palydovai, vadinami Galilėjaus palydovų grupės vardu, mat juos pirmasis pamatė būtent Galileo Galilėjus. Tai Ija, Europa, Ganimedas ir Kalista. Kas dieną juos pamatysite vis kitaip išsidėsčiusius aplink Jupiterį. Pokyčiai pastebimi net per vieną vakarą, nes palydovai yra tiek arti planetos, kad apskrieja ją per 1.7-16.6 paros. Žinant tikslų laiką teleskopu galima stebėti kaip palydovai pasislepia už planetos, išlenda iš už jos arba skrieja tarp mūsų ir planetos (tai vadinama tranzitu) ir matome Jupiterio paviršiuje palydovo šešėlį. Jupiterio palydovų sąrašas ilgas, beveik siekia 100, tačiau tik paminėti 4 nesunkiai stebimi naudojant mėgėjišką optiką. 

Jupiterio palydovai lapkričio 4 17:30/ planetos
Jupiterio palydovai lapkričio 4 17:30

Didžioji Raudonoji Dėmė

Stebint teleskopu kitas įdomus fenomenas yra gigantiška audra jau keletą šimtų metų vykstanti netoli Jupiterio pusiaujo. Astronomai ją atrado tik prieš 350 metų. Tai Didžioji Raudonoji Dėmė (Great Red Spot, GRS). Šios audros verpete tilptų Žemė ir Venera kartu, gal net Mėnuliui vietos liktų. Dėmė matoma kas 10 valandų. Štai čia galite rasti jos tranzito “grafiką”. Laikas jame yra UTC, tad reiktų prie jo pridėti 2 val norint gauti Lietuvos laiką.

Jupiterio Didžioji Raudonoji Dėmė lapkričio 8 apie 17:16. planetos
Jupiterio Didžioji Raudonoji Dėmė lapkričio 8 apie 17:16

Lapkričio antroje pusėje Jupiteris sparčiai artės prie horizonto ir teks jį pamiršti mėnesiui kitam, kuomet jis vėl taps matomas, bet jau anksti rytais prieš patekant Saulei. 

Saturnas

Dar viena planeta gigantė, matoma plika akimi, bet kur kas įdomesnė stebėti ją gerokai padidinus teleskopu. Jos žymiuosius žiedus pradėsite matyti ir per žiūronus, tačiau daug stipresnį įspūdį paliks vaizdas per didesnį teleskopą padidinus ją 100-200 kartų. Geresnės kokybės teleskopas palankiomis oro sąlygomis leis pamatyti bent minimalią žiedų struktūrą – beveik 5000km pločio Kasinio tarpą tarp A ir B žiedų. 

Saturnas ir Mėnulis pietvakariuose lapkričio 29 po 17h. planetos
Saturnas ir Mėnulis pietvakariuose lapkričio 29 po 17h

Saturną lapkričio vakarais rasite virš horizonto pietų-pietvakarių kryptyje, Šaulio žvaigždyno pakrašty. Lapkričio 2 ir 29 netoliese svečiuosis Jaunatis. 

Taip pat skaitykite. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *