Lapkričio 11 d. antroje dienos pusėje vyks retas astronominis reiškinys vadinamas Merkurijaus tranzitu. Būdamas arčiausiai Saulės, Merkurijus aplink ją apsisuka per 88 žemės paras. Retkarčiais pasitaiko, kad jis patenka į liniją tarp Saulės ir Žemės ir šis reiškinys yra vadinamas Merkurijaus tranzitu. Tada galime stebėti Saulės disku keliaujantį mažą taškelį – Merkurijų.
Merkurijaus tranzitas vyksta dėl orbitų išsidėstymo. Taip pat tai yra labai retas astronominis reiškinys, nes vyksta vos 13 kartų per kiekvieną šimtmetį. Kitas toks pat reiškinys bus tik 2032 m. Paskutinį kartą šį reiškinį galėjome stebėti 2016 m. gegužės 9 dieną.
Šiuo straipsniu pradedu apžvalgų ciklą pradedantiesiems. Šiuolaikiniame gyvenimo tempe retas kuris randame laiko pakelti akis į dangų. O dar retesnis iš tų, kas pakelia, supranta ką mato. Man pačiam neretai tenka sulaukti klausimų – o kas ten tokio ryškaus vakar vakare švytėjo danguje? Tad šiame straipsnelyje lengvai paknebinėsiu ką tokio galima pamatyti 2019-ųjų lapkričio danguje.
Mėnulis
Mėnulis bene lengviausiai randamas dangaus objektas, po Saulės. Jo stebėjimui nebūtinas koks optinis prietaisas, o norint patyrinėti paviršiaus detales, gali užtekti žiūronų, monoklio ar nedidelio teleskopo.
Lapkritis prasideda jau įpusėjusia Jaunatimi. Pirmomis mėnesio dienomis jo pilnėjantį pjautuvą lengvai pastebėsite virš horizonto pietvakariuose. Kiekvieną vakarą jis vis pilnės, bus matomas vis aukščiau ir leisis pietvakariuose beveik po valandą vėliau. Kol miegosime iš Lapkričio 1 į 2 ir Mėnulis bus žemiau horizonto, jis prasilenks su Saturnu ir 2 dienos vakarą matysis maždaug per delną kairiau jo. Lapkričio 4 prasidės Priešpilnio fazė. Tą dieną, o atidesni ir keletą dienų anksčiau, Mėnulį nesunkiai pastrebės danguje net dienos metu. Apie pietus jis patekės pietryčiuose. Kadangi Mėnulis savo orbitoje tuo metus bus žemesniame taške (apie tai kada nors atskirame straipsnyje), jis taip ir keliaus gana žemai prie horizonto kol nusileis pietvakariuose danguje pabuvęs vos 8 valandas.
Tamsaus dangaus paieškos labai svarbus astronomo mėgėjo užsiėmimas. Juk gera žinoti tamsias vietas naktinėjimui.
Tamsaus dangaus ne taip jau daug ir belikę. Na pas mus Lietuvoje dar nelabai galime skųstis, – pavažiuoji atokiau nuo nedidelio miesto ir jau gali džiaugtis tamsa. Tarkime man nuo gimtojo miesto užtenka nutolti per 5 ar 10 km. ir kaip mat patenku į 3 ar net 2 balo zoną pagal Bortlio skalę. Borlio skalė apibūdina kaip turėtų matytis dangus pagal šviesos taršos įtaką. Apie ką aš čia rašau galima pasižiūrėti čia.
“Tarptautinė Mėnulio stebėjimo naktis” gimė 2009 metų rugpjūčio mėnesį Amerikoje. Palaipsniui šis renginukas pradėjo skverbtis į kitas šalis ir jau nuo praeitų metų nedrąsiai žengia mažus žingsnelius Lietuvoje.
Tarptautinė Mėnulio stebėjimo naktis yra pasaulinė mėnulio mokslo ir tyrinėjimų, dangaus stebėjimo, mūsų kultūrinių bei asmeninių ryšių su Mėnuliu šventė. Vieną dieną kiekvienais metais visi Žemės gyventojai yra kviečiami prie teleskopų stebėti, sužinoti ir švęsti Mėnulio tyrinėjimą kartu.
Taip jau nutiko, kad nuo praeitų metų ir aš bandau suorganizuoti Lietuvoje, o tiksliau Jurbarke kur dabar gyvenu ar jo apylinkėse šį astronominį renginį. Šiais metais ypatinga sukaktis, ne dešimt metų kai dienos šviesą išvydo “International Observe The Moon Night“.
