Aš ir astronomija. Kas ji ir ką ji man reiškia

Visų pirma turbūt reikia atsakyti į klausimą. Kas man yra astronomija ? Man tai būdas save reikšti ir vienas pagrindinių mano gyvenimo užsiėmimų. Astronomija manyje parodė tai ko turbūt aš pats nežinojau. Bet dabar apie viską nuo pradžių.

Jau būdamas 7-8 metų mėgdavau žiūrėti į Mėnulį ir galvoti kas ten vyksta. Paskui iš kažkur sužinojau, kad juodi Mėnulio plotai vadinasi jūromis. Vat čia ir prasidėjo… Manau visiems žodis ,,jūra” asocijuojasi su dideliu kiekiu vandens. Taip buvo ir man. Tai ėjau ir visiems sakiau, kad Mėnulyje irgi yra vandens, nes gi jūros yra (aš ir nesakiau, kad buvau protingas vaikas). Tai čia turbūt yra pirmasis mano atsiminimas susijęs su kosmosu.

Paskui viskas vyko labai organiškai. Man visada patiko grožėtis naktiniu dangumi. Visada jis mane traukė ir naktiniame danguje visada stengiaus surasti kaip aš vadinau ,,samtelį” (Didžiuosius Grįžulo ratus). Turbūt viskas susidėjo į tai, kad man labai patinka darna ir grožis tuo pačiu metu. Tai kas gali patikt ? Biologija arba astronomija… Bet man labiau prie širdies labai dideli dalykai negu labai maži tai turbūt todėl ir nugalėjo astronomija.

Turbūt labiausiai įstrigęs astronominis įvykis yra Veneros tranzitas Saulės disku. Labai džiaugiuosi, kad man būnant 10 metų, man kažkas iš aukščiau nurodė, kad reikia tai pamatyti. Labai džiaugiuosi, kad tas vaizdas matytas per tėčio suvirinimo kaukę man yra įstrigęs atmintyje, nes kitą kartą toks reiškinys pasikartos tik 2117 metais.

Atėjo laikas, kai likimas man mestelėjo vieną fotografiją, kurią aš pamačiau internete. Tai buvo paukščių takas nusidriekęs per visą dangaus skliautą. Kaip tik neseniai buvau nusipirkęs fotoaparatą, kurio paskirtis buvo tiesiog įamžinti įvairias keliones. Radau trikojį stovą ant kurio prisitvirtinęs fotoaparatą jau pirmą naktį išėjau padaryti tokios pat nuotraukos. Ir po kelių pirmų bandymų supratau, kad tai tikrai nėra taip lengva kaip man atrodė.

Nuo tos nakties sekė apie pusė metų nesėkmingų bandymų, kol galiausiai atėjo 2015/2016 metų sandūra. Naujųjų metų naktis. Ir pabandęs iš savo fotoaparato išspausti kažką naujo padariau kelis bandymus į Mėnulio pusę ir pagaliau pavyko… Apie pusę dviejų nakties padariau savo pirmą sėkmingą Mėnulio nuotrauką.

Pirmoji Mėnulio nuotrauka

Nuo tos nakties prasidėjo kas naktiniai bandymai ir rezultatai vis gerėjo. Prasidėjo ,,gilesniojo” dangaus fotografavimas. Atėjus vasarai baigiasi tamsusis dangus, bet tada atsigauna visa gamta ir ji labai dera su dangumi. supratau, kad pas mane yra ir kažkokia meno gyslelė. Taip, kada tik leisdavo aplinkybės ir oras, stengdavausi laiką praleisti lauke su fotoaparatu rankose. Per tą laiką taip pat atsirado ir pirmasis teleskopas už 30 eurų (o kam čia prabangaus). Aišku paskui atsirado ir didesnis ir galingesnis.

Būdamas 16 – 17 metų sutikau labai daug nuostabių žmonių, kurie man padėjo. Jie taip pat manimi pasitikėjo ir savo patarimais padėjo augti. Ir būdamas 17 metų, paskatintas savo dailės mokytojos parengiau savo pirmą ir kol kas vienintelę astrofotografijų parodą. Taigi ir dabar po kelerių metų astronomija išlieka vienu didžiausių mano gyvenimo džiaugsmų, kuris man yra be galo artimas.

Manau kiekvieno gyvenime yra skirtinga istorija, kuri yra unikali. Štai vieno iš šio puslapio autorių taip pat pasakojo savo istoriją, kurią galite paskaityti čia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *