Kodėl

Astronomija. Pradžia, arba kodėl aš domiuosi ja?

Belaukiant tamsos

Astronomija – senas mokslas. Jau nuo neatmenamų laikų žmonės stebėjo naktinį dangų, ieškojo ten magijos, bandė paaiškinti vykstančius reiškinius, ieškojo Dieviškojo įsikišimo. Ne išimtis ir aš.

Astronomija – senas mokslas. Jau nuo neatmenamų laikų žmonės stebėjo naktinį dangų, ieškojo ten magijos, bandė paaiškinti vykstančius reiškinius, ieškojo Dieviškojo įsikišimo. Ne išimtis ir aš. Kiek save pamenu, nuo visiškos mažumė, aš vaikščiojau galvą užvertęs į viršų, stebėjau Mėnulį, naktinį dangų ir kartas nuo karto savo tėvams kvaršinau galvą su klausimais “o kodėl ten taip, o ką aš čia matau?” Deja, atsakymų nelabai gaudavau, todėl smalsų protą teko “maitinti” kaip tik įmanant.

astronomija
Senas, aptrintas, vadovėlis “Astronomija”

Antai, kai buvau visai mažas pipiras, vasaras leisdavau pas senelių kaime, o ten atnešdavo tokį žurnalą “Mokslas ir gyvenimas”. Iš pradžių, kol dar nemokėjau skaityti, tai vieną ar kitą straipsnį garsiai paskaitydavo tai močiutė, tai mama, bet, pakankamai anksti išmokęs skaityti, vėliau skaitinėdavau pats. Gal nelabai ten ką suprasdavau, bet žinios į galvą tuščiai nenueidavo. Vėliau, gal apie aštuntus savo gyvenimo metus, tame pačiame kaime, pas tuos pačius senelius, namo palėpėje radau seną, kiek patrintą, tėvų mokyklos laikų vadovėlį “Astronomija”. O žmonės, koks tai buvo lobis! Suskaičiau su pasimėgavimu. Na o prisiskaičius, prisižiūrėjus paveiksliukų, atėjo nenumaldomas noras pačiam savo akimis visa tai pamatyti. Tiesa, pamiršau paminėti. Gyvenau tuo laikotarpiu, kai tuometinė Rusija, kuri vadinosi Sovietų sąjunga, labai įnirtingai konkuravo su JAV kosmoso programomis, todėl raketos į dangų kildavo dažniau, nei buvo galima įsivaizduoti.

Dar labiau ūgtelėjus reikėjo ieškoti sprendimų, kaip visus grožius pamatyti savo akimis.

Mano tėvas dirbo statybose, todėl kartas nuo karto namuose atsidurdavo geodezinių įrankių, tokių kaip teodolitas. Netrukus, šiek tiek patyrinėjus, atėjo suvokimas, kad va, šitą daiktą reikia imti ir naudoti astronominiams tikslams. Turėjo jis medines kojas, buvo pakankamai sunkus, bet numatytiems tikslams pilnai pakako. Aš net pasakyčiau, kad tas prietaisas pranoko visus lūkesčius. Jo pagalba aš pirmą kartą išvydau Mėnulį ir jo kraterius, Saturną ir žiedus, o taip pat Jupiterį su jo debesų juostomis. Ir žinote ką? O gi tai, kad velniškai sunku kartais būdavo su juo stebėti. Baisia nepatogus kampas, akrobatiniai triukai ir “lūžtantis” sprandas, kad tik pamatyti tą išsvajotą objektą. Bet tai buvo puikus pamatas mano, kaip astronomo mėgėjo raidai.

O dabar…

O dabar, kai jau esu visas dėdė, turiu įsigijęs pakankamai didelį ir galingą dobsono tipo teleskopą. Daug gražių akimirkų man padovanojo. Apie jį ir tai, kokią papildomą įrangą įsigijau parašysiu netolimoje (o gal ir tolimoje) ateityje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *