Kosmoso tyrinėjimų istorija. II dalis.

Istoriniai įvykiai labai paveikė kosmoso tyrinėjimų raidą. Pasibagęs Antrasis pasaulinis karas, tikrai neprivertė priešininkų pamiršti nesantaiką ir pakurstė ginklavimosi varžybas, kurios, laimė, baigėsi be pasėkmių. Karo metu stipriai patobulėjusi karo pramonė, suteikė galimybes pažeisti priešininką per labai didelį atstumą. Vėliau tos pačios raketų technologijos buvo pritaikytos atlikti pirmuosius skrydžius į kosmosą.

Skaitykite toliau

10 rečiausių žinomų astronominių įvykių. I dalis

Visata yra nesuvokiamai didelė ir savo galybe lenkia viską, apie ką žmogus galėtų pagalvoti. Vien pagalvojus apie dydžius, sunku būtų atrasti su kuo lyginti. Įvairios kometos, planetos, asteroidai ir kiti objektai keliauja savo orbitomis ir retkarčiais iš Žemės galime matyti įvairius, retus astronominius įvykius. Šioje serijoje aptarsime 10 rečiausių žinomų astronominių įvykių.

Skaitykite toliau

Kosmoso tyrinėjimų istorija. I dalis.

Sparčiai tobulėjant technologijoms ir 1903 metų pabaigoje broliams Raitams atlikus pirmąjį skrydį, žmonija pradėjo šuoliuoti milžiniškais žingsniais. Turėkime omenyje tai, kad kosmoso tyrinėjimai zenitą pasiekė 1969 metais, kai amerikiečiai išsilaipino Mėnulyje. Žmonijos progresą galime suprasti vien iš to, kad nuo pirmojo žmogaus skrydžio iki išsilaipinimo kitame dangaus kūne praėjo tik 66 metai.

Skaitykite toliau

Aš ir astronomija. Kas ji ir ką ji man reiškia

Visų pirma turbūt reikia atsakyti į klausimą. Kas man yra astronomija ? Man tai būdas save reikšti ir vienas pagrindinių mano gyvenimo užsiėmimų. Astronomija manyje parodė tai ko turbūt aš pats nežinojau. Bet dabar apie viską nuo pradžių.

Jau būdamas 7-8 metų mėgdavau žiūrėti į Mėnulį ir galvoti kas ten vyksta. Paskui iš kažkur sužinojau, kad juodi Mėnulio plotai vadinasi jūromis. Vat čia ir prasidėjo… Manau visiems žodis ,,jūra” asocijuojasi su dideliu kiekiu vandens. Taip buvo ir man. Tai ėjau ir visiems sakiau, kad Mėnulyje irgi yra vandens, nes gi jūros yra (aš ir nesakiau, kad buvau protingas vaikas). Tai čia turbūt yra pirmasis mano atsiminimas susijęs su kosmosu.

Skaitykite toliau
Mėnulis

Mėnulis. Kodėl tai geriausia opcija pradedančiam stebėtojui ?

Mėnulis – kiekvienam puikiai pažįstamas dangaus kūnas. Jis savo šviesa nustelbia didžiąją dalį naktinio dangaus skliauto žvaigždžių. Jis yra toks ryškus, kad nusileidžia tik Saulei. Jisai savo šviesa patraukia kiekvieno akį, todėl mano nuomone Mėnulis yra puiki opcija pradedančiam stebėtojui.

Pirmasis didelis pliusas, kalbant apie Mėnulio stebėjimus yra tai, kad tam nereikia didelio pasiruošimo ir jokių prietaisų. Viskas ko reikia tai giedros nakties ir nepatingėti praleisti šiek tiek laiko lauke. Plika akimi, ypač pilnaties periodu, galima pradėti pažintį su Mėnulio jūromis ir didžiausiais krateriais. Taip pat jeigu klimato sąlygos leidžia ir yra keletas giedrų naktų iš eilės galima stebėti kaip kinta Mėnulio fazės .

Skaitykite toliau

Merkurijaus tranzitas – retas reiškinys jau visai čia pat

Lapkričio 11 d. antroje dienos pusėje vyks retas astronominis reiškinys vadinamas Merkurijaus tranzitu. Būdamas arčiausiai Saulės, Merkurijus aplink ją apsisuka per 88 žemės paras. Retkarčiais pasitaiko, kad jis patenka į liniją tarp Saulės ir Žemės ir šis reiškinys yra vadinamas Merkurijaus tranzitu. Tada galime stebėti Saulės disku keliaujantį mažą taškelį – Merkurijų.

Merkurijaus tranzitas vyksta dėl orbitų išsidėstymo. Taip pat tai yra labai retas astronominis reiškinys, nes vyksta vos 13 kartų per kiekvieną šimtmetį. Kitas toks pat reiškinys bus tik 2032 m. Paskutinį kartą šį reiškinį galėjome stebėti 2016 m. gegužės 9 dieną.

Merkurijaus tranzitas 2016 m.
Skaitykite toliau