Kosmoso tyrinėjimų istorija. II dalis.

Istoriniai įvykiai labai paveikė kosmoso tyrinėjimų raidą. Pasibagęs Antrasis pasaulinis karas, tikrai neprivertė priešininkų pamiršti nesantaiką ir pakurstė ginklavimosi varžybas, kurios, laimė, baigėsi be pasėkmių. Karo metu stipriai patobulėjusi karo pramonė, suteikė galimybes pažeisti priešininką per labai didelį atstumą. Vėliau tos pačios raketų technologijos buvo pritaikytos atlikti pirmuosius skrydžius į kosmosą.

Skaitykite toliau

10 rečiausių žinomų astronominių įvykių. I dalis

Visata yra nesuvokiamai didelė ir savo galybe lenkia viską, apie ką žmogus galėtų pagalvoti. Vien pagalvojus apie dydžius, sunku būtų atrasti su kuo lyginti. Įvairios kometos, planetos, asteroidai ir kiti objektai keliauja savo orbitomis ir retkarčiais iš Žemės galime matyti įvairius, retus astronominius įvykius. Šioje serijoje aptarsime 10 rečiausių žinomų astronominių įvykių.

Skaitykite toliau

Kosmoso tyrinėjimų istorija. I dalis.

Sparčiai tobulėjant technologijoms ir 1903 metų pabaigoje broliams Raitams atlikus pirmąjį skrydį, žmonija pradėjo šuoliuoti milžiniškais žingsniais. Turėkime omenyje tai, kad kosmoso tyrinėjimai zenitą pasiekė 1969 metais, kai amerikiečiai išsilaipino Mėnulyje. Žmonijos progresą galime suprasti vien iš to, kad nuo pirmojo žmogaus skrydžio iki išsilaipinimo kitame dangaus kūne praėjo tik 66 metai.

Skaitykite toliau

2019 lapkričio dangus. II dalis – planetos. 

Kaip turbūt daug kas žinote, Saulės sistemoje yra 8 planetos įskaitant mūsų Žemę. Kadaise buvusiai devintai planetai Plutonui mokslininkai atėmė planetos rangą ir pažemino iki koiperoido, uolienos. Plika akimi mums matomos tik 5 planetos – Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris ir Saturnas. Norint pamatyti Neptūną su Uranu reikia ne tik teleskopo, bet ir įgūdžių juos rasti tarp žvaigždžių. Apžvelgsiu pirmąsias 5 paminėtas.

Skaityti daugiau
Mėnulis

Mėnulis. Kodėl tai geriausia opcija pradedančiam stebėtojui ?

Mėnulis – kiekvienam puikiai pažįstamas dangaus kūnas. Jis savo šviesa nustelbia didžiąją dalį naktinio dangaus skliauto žvaigždžių. Jis yra toks ryškus, kad nusileidžia tik Saulei. Jisai savo šviesa patraukia kiekvieno akį, todėl mano nuomone Mėnulis yra puiki opcija pradedančiam stebėtojui.

Pirmasis didelis pliusas, kalbant apie Mėnulio stebėjimus yra tai, kad tam nereikia didelio pasiruošimo ir jokių prietaisų. Viskas ko reikia tai giedros nakties ir nepatingėti praleisti šiek tiek laiko lauke. Plika akimi, ypač pilnaties periodu, galima pradėti pažintį su Mėnulio jūromis ir didžiausiais krateriais. Taip pat jeigu klimato sąlygos leidžia ir yra keletas giedrų naktų iš eilės galima stebėti kaip kinta Mėnulio fazės .

Skaitykite toliau

Merkurijaus tranzitas – retas reiškinys jau visai čia pat

Lapkričio 11 d. antroje dienos pusėje vyks retas astronominis reiškinys vadinamas Merkurijaus tranzitu. Būdamas arčiausiai Saulės, Merkurijus aplink ją apsisuka per 88 žemės paras. Retkarčiais pasitaiko, kad jis patenka į liniją tarp Saulės ir Žemės ir šis reiškinys yra vadinamas Merkurijaus tranzitu. Tada galime stebėti Saulės disku keliaujantį mažą taškelį – Merkurijų.

Merkurijaus tranzitas vyksta dėl orbitų išsidėstymo. Taip pat tai yra labai retas astronominis reiškinys, nes vyksta vos 13 kartų per kiekvieną šimtmetį. Kitas toks pat reiškinys bus tik 2032 m. Paskutinį kartą šį reiškinį galėjome stebėti 2016 m. gegužės 9 dieną.

Merkurijaus tranzitas 2016 m.
Skaitykite toliau

2019 Lapkričio dangus pradedančiąjam. I dalis. Mėnulis

Šiuo straipsniu pradedu apžvalgų ciklą pradedantiesiems. Šiuolaikiniame gyvenimo tempe retas kuris randame laiko pakelti akis į dangų. O dar retesnis iš tų, kas pakelia, supranta ką mato. Man pačiam neretai tenka sulaukti klausimų – o kas ten tokio ryškaus vakar vakare švytėjo danguje? Tad šiame straipsnelyje lengvai paknebinėsiu ką tokio galima pamatyti 2019-ųjų lapkričio danguje.

Mėnulis 

Mėnulis bene lengviausiai randamas dangaus objektas, po Saulės. Jo stebėjimui nebūtinas koks optinis prietaisas, o norint patyrinėti paviršiaus detales, gali užtekti žiūronų, monoklio ar nedidelio teleskopo.

Lapkritis prasideda jau įpusėjusia Jaunatimi. Pirmomis mėnesio dienomis jo pilnėjantį pjautuvą lengvai pastebėsite virš horizonto pietvakariuose. Kiekvieną vakarą jis vis pilnės, bus matomas vis aukščiau ir leisis pietvakariuose beveik po valandą vėliau. Kol miegosime iš Lapkričio 1 į 2 ir Mėnulis bus žemiau horizonto, jis prasilenks su Saturnu ir 2 dienos vakarą matysis maždaug per delną kairiau jo. Lapkričio 4 prasidės Priešpilnio fazė. Tą dieną, o atidesni ir keletą dienų anksčiau, Mėnulį nesunkiai pastrebės danguje net dienos metu. Apie pietus jis patekės pietryčiuose. Kadangi Mėnulis savo orbitoje tuo metus bus žemesniame taške (apie tai kada nors atskirame straipsnyje), jis taip ir keliaus gana žemai prie horizonto kol nusileis pietvakariuose danguje pabuvęs vos 8 valandas.

Mėnulis ir Saturnas
Mėnulis ir Saturnas lapkričio 2 18:00
Skaitykite toliau