Kosmoso tyrinėjimų istorija. II dalis.

Istoriniai įvykiai labai paveikė kosmoso tyrinėjimų raidą. Pasibagęs Antrasis pasaulinis karas, tikrai neprivertė priešininkų pamiršti nesantaiką ir pakurstė ginklavimosi varžybas, kurios, laimė, baigėsi be pasėkmių. Karo metu stipriai patobulėjusi karo pramonė, suteikė galimybes pažeisti priešininką per labai didelį atstumą. Vėliau tos pačios raketų technologijos buvo pritaikytos atlikti pirmuosius skrydžius į kosmosą.

Lenktyniaujant pajėgumu ant žemės, buvo duota mintis užkariauti kosmosą. Tai buvo daroma turint omenyje visiškai ne mokslinius pagrindus. Visų pirmą tai būtų puiki proga pažeminti oponentus ir parodyti, kad varžovai yra daug daugiau atsilikę technologiniu atžvilgiu. Visų antra buvo manoma, kad kosmosą bus galima išnaudoti kaip šnipinėjimo bazę ir mobilią raketų paleidimo technologiją. Nepaisant visų samokslo teorijų, žinoma, kad kosmoso tyrinėjimai labiausiai buvo naudojami tik kaip propagandos įrankis.

Jau 1947 m. amerikiečiai paleido pirmuosius gyvus organizmus į kosmosą. Klaidingai manoma, kad pirmuosius gyvus organizmus į kosmosą paleido sovietai. Bet kosmose pirmosios pabuvojo vaisinės musės. Tik 1951 m. sovietai į kosmosą paleido pirmuosius 2 šunis. Taip buvo padėti pirmieji žingsniai transportuojant gyvus organizmus į kosmosą.

Pirmieji kosmoso šunys Дезик ir Цыган

1954 m. Sergejus Koroliovas gynybos ministrui pristatė dirbtinio Žemės palydovo įdėją. Po pusės metų JAV prezidentas Dwight D. Eisenhower paskelbė, kad JAV dirbtinį Žemės palydovą paleis per 1958 – 1959 metus. Po savaitės nuo JAV prezidento kalbos centrinis komunistų partijos politbiuras davė slaptą įsakymą pradėti palydovo kūrimą ir testus. Buvo naudojama 3 pakopų raketa R – 7 . Apie raketą daugiau skaitykite čia.

Kosmoso lenktynėms startas buvo duotas 1957 spalio 4 d. kai sovietai žengė milžinišką žingsnį paleisdami pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą. JAV ši žinia pribloškė, nes šis skrydis buvo visiškai slaptas ir tik vėliau, kai misija buvo sėkminga buvo paskelbta apie šį laimėjimą. Amerikiečiai savo atsaką į sovietų ,,Sputnik” pateikė 1959 m. sausio 31 d. paleisdami pirmąjį amerikiečių kurtą palydovą ,,Explorer 1”.

Po pirmųjų sėkmingų skrydžių pasipylė skrydžiai į kosmosą ir jau lygiai po dviejų metų sovietai nufotografavo tolimąją Mėnulio pusę. Iš šito fakto matome kokia pažanga buvo padaryta per porą metų. Iki pirmojo žmogaus skrydžio palydovai buvo siunčiami į Saulę, Venerą ir Marsą, tiesa netaip sėkmingai. 1961 m. amerikiečiai į kosmosą paleido pirmąją šimpanzę.

Pirmoji šimpanzė prieš skrydį

Kitoje dalyje nagrinėsime pirmąjį žmogaus skrydį į kosmosą. Kaip sėkmė lydėjo sovietų mokslininkus ? Kokį poveikį tai turėjo tuometiniam pasauliui, šaltojo karo eigai ir kosmoso tyrinėjimų istorijoje ?Apie viską kitoje dalyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *