Šiandien platformose, kur platinami NEMOKAMI SKELBIMAI, verda aktyvus gyvenimas. Žmonės kasdien atiduoda drabužius, vaikų daiktus, baldus ar buitinę techniką. Tačiau ten, kur vyksta didžiulis vartotojų srautas ir vyrauja pasitikėjimu grįsta atmosfera, itin aktyviai reiškiasi internetiniai sukčiai.
Daugelis klaidingai mano, kad jei daiktas atiduodamas už nulį eurų, nukentėti neįmanoma. Realybėje nusikaltėliai piktnaudžiauja dオーvintojų bei norinčiųjų sutaupyti patiklumu. Šiame straipsnyje išnagrinėsime tik populiariausias sukčiavimo schemas ir pateiksime konkrečias taisykles, kaip nuo jų apsisaugoti.
1. Pagrindinės sukčiavimo schemos skelbimuose
Nusikaltėliai nuolat tobulina savo taktikas, tačiau dažniausiai naudojamos trys esminės schemos:
A. Fiktyvus kurjerio užsakymas (DPD, LP EXPRESS, „Omniva“ spąstai)
Ši schema taikoma, kai jūs įkeliate skelbimą ir norite daiktą atiduoti.
-
Procesas: Netrukus po skelbimo publikavimo su jumis susisiekia „pirkėjas“ (dažnai per „Viber“, „WhatsApp“ arba asmenine „Facebook“ žinute). Jis teigia, kad negali atvykti pasiimti daikto pats, todėl jau apmokėjo kurjerio paslaugą.
-
Spąstai: Jums atsiunčiama nuoroda į suklastotą svetainę, kuri vizualiai nesiskiria nuo oficialaus kurjerių tarnybos puslapio. Jei norite „gauti patvirtinimą“ arba „priimti kurjerio užsakymą“, jūsų prašoma įvesti banko kortelės duomenis (numerį, CVC kodą) arba prisijungti prie el. bankininkystės per Smart-ID / PIN kodus.
-
Pasekmės: Suvedus duomenis, iš jūsų sąskaitos nuskaitomos lėšos arba perimama bankininkystės kontrolė.
B. Kuro arba rezervacijos mokesčio reikalavimas
Ši schema taikoma, kai jūs ieškote nemokamo daikto.
-
Procesas: Sukčius įkelia itin patrauklų skelbimą (pvz., atiduodamas beveik naujas išmanusis telefonas, kompiuteris ar prabangus baldas).
-
Spąstai: Kai parašote norintys daiktą paimti, „dovanotojas“ pareiškia, kad norinčiųjų labai daug. Jis pasiūlo daiktą rezervuoti arba atsiųsti paštomatu / atvežti į namus, jei pervesite 5–10 eurų už kurą ar siuntimą.
-
Pasekmės: Atlikus mikropavedimą, netikras skelbimas ištrinamas, o „dovanotojas“ jus iškart užblokuoja.
C. Kenkėjiškos nuorodos ir paskyrų vagystės
-
Procesas: Bendraujant asmeninėmis žinutėmis, jums atsiunčiama nuoroda su prierašu: „Čia nufotografavau papildomus defektus“ arba „Patikrinkite, ar šis adresas jums tinka“.
-
Spąstai: Paspaudus nuorodą, patenkama į suklastotą prisijungimo puslapį (pvz., netikrą „Facebook“ langą). Įvedus duomenis, prarandama prieiga prie asmeninės paskyros, kuri vėliau panaudojama naujoms apgavystėms vykdyti.
2. Sukčių atpažinimo požymiai: į ką atkreipti dėmesį?
Saugumą užtikrinsite gebėjimas laiku pastebėti įtartinus signalus:
-
Komunikacija ne platformoje: Sukčiai vengia vidinės skelbimų portalo žinučių sistemos ir stengiasi bendravimą iškart perkelti į „WhatsApp“ ar „Viber“ programėles.
-
Netaisyklinga lietuvių kalba: Žinutės dažnai verčiamos automatiniais vertėjais, todėl tekstas atrodo dirbtinis, vartojami keisti linksniai ar neįprasti išsireiškimai.
-
Paskyros amžius ir turinys: „Facebook“ tinkle atkreipkite dėmesį į kito asmens profilį. Jei paskyra sukurta prieš kelias dienas, neturi nuotraukų, draugų ar įrašų – tai aiškus pavojaus signalas.
-
Skubinimas ir spaudimas: Sukčiai dažnai kuria skubos įspūdį: „Kurjeris jau laukia, patvirtinkite nuorodą per 5 minutes“.
3. Griežtos saugumo taisyklės
Kad patirtis, kai naudojami NEMOKAMI SKELBIMAI, išliktų saugi, vadovaukitės šiais principais:
-
Niekada nemokėkite užstato ir nesveskite kortelės duomenų gautose nuorodose. Prisiminkite: kurjerio paslaugoms gauti niekada nereikia įvesti kortelės CVC kodo ar tvirtinti Smart-ID prisijungimo gauta nuoroda.
-
Sandorius vykdykite tik gyvai arba per oficialias paštomatų sistemas. Jei daiktas atiduodamas nemokamai, saugiausia susitikti tiesiogiai.
-
Bendraukite tik oficialiais kanalais. Nereaguokite į prašymus pereiti į išorines susirašinėjimo programėles.
Apibendrinimas
Rinkoje, kurioje platinami NEMOKAMI SKELBIMAI, atsargumas yra svarbesnis už skubėjimą. Žinodami pagrindines sukčių schemas, kritiškai vertindami gaunamas nuorodas ir vengdami bet kokių išankstinių mokėjimų, apsaugosite savo finansus bei asmeninius duomenis.
Patalpinti skelbimus galima užsukus į svetainę http://www.regionuskelbimai.lt
3 dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
1. Ką daryti, jei netikroje svetainėje jau suvedžiau savo banko kortelės duomenis?Atsakymas: Skubiai prisijunkite prie savo el. bankininkystės ir blokuokite kortelę arba iškart skambinkite į savo banko klientų aptarnavimo liniją (visą parą). Taip pat rekomenduojama apie įvykį pranešti policijai per eipolicija.lt portalą.
2. Ar saugu atiduodant daiktą nurodyti savo namų adresą?Atsakymas: Taip, tačiau adresą atskleiskite tik tada, kai su paėmėju jau suderinote konkretų atvykimo laiką. Smulkesnius daiktus visada saugiau perduoti prie namų laiptinės, kieme arba viešoje vietoje.
3. Ar oficialios kurjerių tarnybos siunčia nuorodas apmokėjimui gauti per asmenines žinutes?Atsakymas: Ne. Oficialios tarnybos reikalų netvarko per „Viber“ ar „WhatsApp“ žinutes su prašymais suvesti banko duomenis. Visi užsakymai ir apmokėjimai vykdomi tik oficialiose kurjerių svetainėse arba savitarnos portaluose.