Bepiločių orlaivių gamintojas DJI penktadienį pateikė ieškinį JAV Gynybos departamentui dėl jo įtraukimo į „Kinijos karinių įmonių“ sąrašą.
DJI atstovas sakė, kad bendrovė ieškinį padavė po to, kai „daugiau nei šešiolika mėnesių bandė bendrauti su apsaugos tarnyba“ ir nusprendė, kad „ji neturėjo kitos išeities, kaip tik kreiptis į federalinį teismą“.
„DJI nepriklauso Kinijos kariškiams ir jų nekontroliuoja, o pati DoD pripažįsta, kad DJI gamina plataus vartojimo ir komercinius, o ne karinius dronus“, – sakė atstovas.
Kinijos bendrovė buvo įtraukta į DoD sąrašą 2022 m., po panašių kitų vyriausybinių agentūrų veiksmų – 2020 m. DJI buvo įtraukta į Prekybos departamento subjektų sąrašą, kuris iš esmės užkirto kelią JAV įmonėms parduoti jai, ir ji buvo įtraukta į Iždo departamento sąrašą. kitais metais dėl tariamo DJI įsitraukimo į uigūrų musulmonų sekimą. (Bendrovė teigė, kad ji „niekaip nesusijusi su elgesiu su uigūrais Sindziange“.)
Savo ieškinyje DJI teigia, kad dėl įtraukimo į sąrašą ji „nuolat patyrė finansinę ir reputaciją, įskaitant prarastą verslą, o darbuotojai buvo stigmatizuojami ir priekabiaujami“.
Bendrovė teigia, kad DoD ataskaitoje, pagrindžiančioje įtraukimą į sąrašą, „yra daugybė teiginių, kurie visiškai netinkami DJI paskyrimui paremti“.
Ieškinyje teigiama: „Tarp daugybės trūkumų ataskaitoje taikomas neteisingas teisinis standartas, painiojami asmenys, kurių kinietiški vardai yra įprasti, ir remiamasi pasenusiais faktais bei susilpnėjusiais ryšiais, kurie neleidžia įrodyti, kad DJI yra (Kinijos karinė įmonė). Jame taip pat sakoma, kad įkūrėjas ir generalinis direktorius Frankas Wangas ir trys ankstyvojo etapo investuotojai „kartu turi 99 % bendrovės balsavimo teisių ir maždaug 87,4 % jos akcijų“.
Gynybos departamentas iš karto neatsakė į „TechCrunch“ prašymą pakomentuoti.
