Įsibėgėjant Lietuvos ekonomikos augimui, nuotaikos gerėja praktiškai visuose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Pramonės sektoriui vis dar susiduriant su ribota paklausa, atsigaunantis eksportas leido didinti pardavimus, optimizmo netrūksta ir statybos sektoriuje. Finansiniais sunkumais besiskundžiančių įmonių nuosaikiai mažėja, neveiksnių paskolų lygis taip pat tebėra žemas. Vis dėlto transporto sektorius susiduria su iššūkiais – jau kurį laiką mažėja šio sektoriaus įmonių darbuotojų skaičius, nepaisant gerų pelningumo rodiklių, išaugo ir bankrotų skaičius. Įmonių įsiskolinimo lygis ir toliau yra tvarus – įmonės turi pakankamai lėšų padengti turimus įsipareigojimus. Žvelgiant į ateitį, pažymėtina, kad atsigaunanti vidaus ir išorės paklausa turėtų padėti palaikyti atsparumą galimiems iššūkiams.
Komentuoja Justinas Skurkis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas.
2024 m. trečiąjį ketvirtį realiajam bendrajam vidaus produktui (BVP) per ketvirtį paaugus 1,2 proc., Lietuvos įmonių pasitikėjimas gerėja, fiksuojamas visų pagrindinių sektorių atsigavimas. Apskritai, Lietuvos ekonomika trečiąjį ketvirtį buvo 2,4 proc. didesnė nei prieš metus, prie to labiausiai prisidėjo atsigaunantys prekybos ir pramonės sektoriai. Didžiosioms euro zonos ekonomikoms susiduriant su ekonominiais sunkumais, bendras euro zonos verslo pasitikėjimo rodiklis ir toliau mažėja ir pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius trejus metus (žr. 1 pav.). Vis dėlto vartotojų pasitikėjimas atsigauna ir nuo metų pradžios paaugo beveik 3 proc. punktais, o dar sparčiau didėjantis Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis pasiekė aukščiausią per pastarąjį dešimtmetį lygį ir yra aukščiausias tarp euro zonos valstybių. Lietuvos verslo pasitikėjimo rodiklis 2024 m. pradžioje aplenkė bendrą euro zonos vidurkį ir toliau nuo jo tolsta, nors dar 2022–2023 m. euro zonoje buvo fiksuojami didesni pasitikėjimo rodikliai (žr. 1 pav.). Teigiamą lygį pasiekęs prekybos įmonių pasitikėjimo rodiklis1 dar atsilieka, o gerėjantis pramonės ir statybos įmonių pasitikėjimas jau viršija ilgalaikį vidurkį (žr. 2 pav.). Kovo mėn. –11,7 punkto sudaręs paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis, metų pabaigoje tapo teigiamas ir taip pat pasiekė ilgalaikį vidurkį. Gerėjančias paslaugų sektoriaus nuotaikas lemia padidėję lūkesčiai dėl paklausos raidos artimiausiais mėnesiais ir teigiamas verslo esamos padėties vertinimas, o sektoriaus įmonių veiklą labiausiai riboja nepakankama paklausa.
Nepaisant didėjančio nepakankama paklausa besiskundžiančių įmonių skaičiaus, augo visų pagrindinių ekonomikos sektorių realioji apyvarta. Nors pramonės sektoriuje nepakankama paklausa besiskundžiančių įmonių dalis vis dar yra aukščiausio lygio nuo finansų krizės, šis rodiklis per 2024 m. nebeaugo, o nepakankama eksporto paklausa besiskundžiančių įmonių dalis nuo metų pradžios sumažėjo per 3,7 proc. punkto (žr. 3 ir 4 pav.). Nuo 2023 m. žemumų pamažu atsigaunantis realusis prekių ir paslaugų eksportas (žr. 4 pav.) lėmė, kad realusis pramonės įmonių apyvartų2 metinis pokytis 2024 m. tapo teigiamas (žr. 5 pav.). Pastaruoju metu sparčiai padidėjo paklausos stygių nurodančių prekybos sektoriaus įmonių dalis, tačiau atsigavęs vidaus vartojimas ir tebeaugantis realusis darbo užmokestis lemia, kad prekybos įmonių realioji apyvarta spalio mėn. buvo 2,8 proc. didesnė nei prieš metus (žr. 3 ir 5 pav.). Nekilnojamojo turto segmente tebevyraujant stagnacijai, statybos sektoriuje nepakankamą paklausą jaučiančių įmonių dalis nuo kovo mėn. padidėjo 4,2 proc. punkto (žr. 3 pav.). Vis dėlto reikšmingai išaugus inžinerinių pastatų statybos darbams, realioji apyvarta per metus padidėjo 10,3 proc. Šio sektoriaus įmonėms būdingas ir optimizmas dėl ateities: nuotaikos dėl darbuotojų samdos ir paklausos raidos ateityje – teigiamos. 2024 m. antrąją pusę reikšmingų atsigavimo ženklų rodantis paslaugų sektorius svariai prisideda prie ekonomikos augimo. Bendra realioji įmonių apyvarta spalio mėn. buvo 1,9 proc. didesnė nei prieš metus (žr. 5 pav.), tačiau su iššūkiais susiduriančiame transporto sektoriuje ir toliau turėtų mažėti darbuotojų skaičius: darbuotojų skaičiaus mažėjimo per artimiausius 3 mėn. tikisi 28,2, o metų pradžioje šis rodiklis sudarė vos 12,9 proc. apklaustų įmonių3.
Mažėjant su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių skaičiui, neveiksnių paskolų lygis tebėra žemas, o pelningi metai padėjo atsilaikyti išaugusių bankrotų fone. Metų pradžioje reikšmingai sumažėjusi su finansiniais sunkumais susiduriančių paslaugų sektoriaus įmonių dalis – nuo 27,3 proc. (sausio mėn.) iki 19,8 proc. (kovo mėn.) – stabilizavosi, statybos sektoriuje nuo kovo mėn. padidėjo 3,7 proc. punkto, o kituose sektoriuose – nuosaikiai mažėjo (žr. 6 pav.). Bendras Lietuvos įmonių neveiksnių paskolų lygis ir toliau yra žemas –2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 1,37 proc. (žr. 7 pav.). Labiausiai neveiksnių paskolų lygis per metus išaugo apdirbamosios gamybos sektoriuje (nuo 1,0 iki 2,42 %), apgyvendinimo ir maitinimo segmente rodiklis nukrito iki istorinių žemumų (3,87 %), o 2024 m. trečiąjį ketvirtį ketvirtinis augimas reikšmingiausias buvo transporto sektoriuje (beveik 1 proc. p. pokytis). Įmonių atsparumą didina 2023 m. išaugę įmonių pelningumo rodikliai: turto grąža jau trečius metus paeiliui sudaro daugiau kaip 7, nuosavybės grąža – 14,6 proc., o grynasis pelningumas per metus išaugo 0,43 proc. punkto – iki 6,64 proc. Labiausiai pelningumą didino statybos ir transporto įmonės, tačiau 2024 m. išaugo pastarųjų bankrotų skaičius: palyginti su 2023 m., nemokumo procesą pradėjusių transporto įmonių skaičius išaugo 71,6, o bendrai bankrotų padaugėjo 16,7 proc. (žr. 8 ir 9 pav.). Vis dėlto tiek transporto sektoriaus, tiek bendras Lietuvos įmonių bankrotų skaičius vis dar yra mažesnis nei priešpandeminiu laikotarpiu.
Didėjant įmonių ilgalaikiams įsipareigojimams, įsiskolinimo lygis per 2024 m. šiek tiek padidėjo, tačiau ir toliau yra tvarus ir vienas žemiausių euro zonoje. Trumpalaikis skolinimasis tebėra vangus: metinis augimas 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 0,6 mlrd. Eur (1,36 %) ir jau trečią ketvirtį paeiliui siekia apie 1 proc. (žr. 10 pav.). Teigiamą metinį trumpalaikių įsipareigojimų pokytį daugiausia palaiko užsienio paskolos ir prekybos kreditai. Ilgalaikiai įsipareigojimai didėja sparčiau – per metus išaugo 2,9 mlrd. Eur (14 %, žr. 11 pav.). Ilgalaikiam skolinimuisi iš užsienio ir įmonių tarpusavio paskoloms augant vis vangiau, jau trečią ketvirtį paeiliui pamažu didėja ilgalaikių įsipareigojimų pinigų finansų įstaigoms (PFĮ) augimo tempas, tačiau bendrai bankų kreditas jau daugelį metų užima vis mažesnę dalį įmonių įsipareigojimų struktūroje (žr. 13 pav.). Labiausiai prie ilgalaikių įsipareigojimų augimo prisidėjo padidėję (atitinkamai 91,8 ir 21 % per metus) informacijos ir ryšių bei pramonės įmonių įsipareigojimai. Informacijos ir ryšių įmonių įsipareigojimai reikšmingai augo dėl labai padidėjusių mokėtinų sumų įmonių grupės įmonėms. Labiausiai įsiskolinusios ir toliau yra paslaugų bei statybos sektorių įmonės (jų įsipareigojimų ir turto santykis sudarė atitinkamai 62 ir 55 %), o mažiausiai – transporto ir saugojimo sektoriaus įmonės (39 %). 2024 m. antrąjį ketvirtį visos įmonių skolos ir BVP santykis sudarė 41,1 proc. ir buvo tris kartus mažesnis nei euro zonoje, o bankų kredito ir BVP santykis trečiąjį ketvirtį tebebuvo istoriškai žemas – 15,1 proc. (žr. 14 pav.), tad įsiskolinimo lygis ir toliau yra tvarus. Nuosavu kapitalu įmonės galėtų padengti vidutiniškai 100,4 proc. visų įsipareigojimų – bendrojo mokumo koeficientas per metus nepakito ir rodo įmonių finansinį stabilumą (žr. 12 pav.). Apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonių šis rodiklis ir toliau auga ir 2023 m. pasiekė istorines aukštumas – 127,1 proc. Įmonių einamojo likvidumo koeficientas4 2023 m. sudarė 1,54 – tai rodo, kad įmonės yra pajėgios padengti trumpalaikius įsipareigojimus ir pakankamai efektyviai naudoja turimas atsargas.
Žvelgiant į ateitį, pažymėtina, kad atsigaunanti vidaus ir išorės paklausa turėtų padėti pagrindiniams ekonomikos sektoriams palaikyti atsparumą geopolitinių ir ekonominių iššūkių fone. Mažėjančios palūkanos ir vis dar sparčiai kylantis realusis darbo užmokestis turėtų didinti gyventojų perkamąją galią, tad privačiojo vartojimo perspektyvos atrodo palankios teigiamai paklausos raidai. Nepaisant pagausėjusių tarptautinės prekybos apribojimų ir tebetvyrančio didelio geopolitinio neapibrėžtumo, tikintis toliau mažėsiančių palūkanų normų, prognozuojama, kad Lietuvos pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos turėtų augti šiek tiek sparčiau, tad tiek vidaus, tiek išorės paklausos atsigavimas turėtų padėti Lietuvos įmonėms išlaikyti augimą.
1 Remiamasi Valstybės duomenų agentūros atliekama įmonių apklausa.
2 Čia ir toliau apyvartos apskaičiuotos 3 mėn. slankiuoju vidurkiu.
3 Remiamasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis.
4 Remiamasi 2023 m. finansinių sąskaitų duomenimis.
