Daugelis oro linijų ir laivybos kompanijų teigia, kad iki 2050 m. pasieks nulinį anglies dvideginio išmetimą, tačiau šiuo metu jos neturi aiškaus kelio, kaip pasiekti šį tikslą.
Žvelgiant iš mokslinės perspektyvos, galima atsikratyti šių pramonės šakų nuo iškastinio kuro; ekonominiu požiūriu tai ne. Ar bent jau ne, tvirtina jaunas startuolis. Oxylus Energy mano, kad ji turi raktą į vieną lygties dalį.
Praėjusiais metais bendrovė buvo išskirta iš Jeilio chemijos laboratorijos ir stengėsi patobulinti vadinamojo žaliojo metanolio gamybą. Šiandien dauguma metanolio yra gaunamas iš iškastinio kuro ir naudojamas naftos chemijos produktams gaminti, nors jis taip pat gali būti naudojamas kaip transporto kuras. Dėl šio lankstumo žalias metanolis, gaminamas be iškastinio kuro, gali pašalinti anglies taršą įvairiose pramonės šakose.
„Manome, kad tai viena iš universaliausių cheminių medžiagų, galinčių iš tikrųjų sumažinti anglies dioksido kiekį sunkiai sumažinamuose laivybos, aviacijos ir naftos chemijos sektoriuose, kurie šiuo metu sukelia 11 % išmetamųjų teršalų“, – „TechCrunch“ sakė vienas iš įkūrėjų ir COO Harrisonas Meyeris.
Nors elektromobiliai įsiveržė į vartotojų transportą ir krovinių gabenimą, skraidymas ir sunkiasvorė laivyba yra visiškai priklausoma nuo daug energijos turinčio iškastinio kuro, kad galėtų vykti tolimas keliones. Akumuliatoriai yra per sunkūs, o norint viską pakeisti prie žalio vandenilio, tektų brangiai modernizuoti lėktuvus ir laivus.
Automobilių sporto gerbėjai pastebės, kad metanolis buvo naudojamas kaip lenktynių kuras dešimtmečius, o daugelis šiuolaikinių vidaus degimo variklių gali sudeginti daiktus tik atlikus nedidelius pakeitimus. Kai kurie okeaniniai laivai taip pat pasikeitė, ir nors metanolio statinėje nėra tiek energijos, kiek kituose jūriniuose kuruose, pavyzdžiui, dyzelino, ji yra pakankamai arti, kad pramonė rimtai į tai atsižvelgtų.
Oro linijų bendrovėms kliūtis yra šiek tiek didesnė, nes joms reikėtų žalio metanolio, išgryninto į kažką labiau panašaus į šiandieninius reaktyvinius degalus, o tai padidintų kainą.
Tačiau CO2 sutaupysite tik tuo atveju, jei pats metanolis pagamintas naudojant mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių medžiagų. Štai kur atsiranda Oxylus.
Žaliojo metanolio gamyba šiandien yra brangi, nes tai susideda iš kelių dalių, o kiekvienas energijos reikalaujantis etapas atliekamas naudojant brangią įrangą. „Lux Research“ duomenimis, tik vienas iš šių žingsnių – žaliojo vandenilio tiekimas – sudaro apie 16 % visų išlaidų.
„Oxylus Energy“ technologija apeina žaliojo vandenilio poreikį, naudodama kobalto pagrindu pagamintą katalizatorių, kad palengvintų cheminę reakciją, reikalingą metanoliui gaminti. Katalizatorius yra elektrolizatoriaus viduje, kuris naudoja elektrą vandens ir anglies dioksido molekulėms skaidyti. Kai vandenilio, deguonies ir anglies atomai yra atskirti, jie susijungia ir sudaro metanolį (CH3OH) ir deguonies (O2). Visa tai vyksta esant standartinei kambario temperatūrai ir slėgiui, o tai padeda sumažinti išlaidas.
„Kaip yra CO atveju2 elektrolizė, jūs visada kovojate su vandenilio gamyba“, – sakė CTO Conoras Rooney. Jei per daug vandenilio atomų susijungia į vandenilio molekules (H2), tada neužtenka likučių metanoliui gaminti. Cheminė Oxylus katalizatoriaus struktūra padeda nukreipti reakciją tinkama linkme ir leidžia susidaryti metanoliui, kai vandenilis išsiskiria iš vandens. „Jūs turite turėti tokią gražią pusiausvyrą“, – sakė Rooney.
Oxylus gaminamą metanolį chemijos pramonė gali naudoti įvairioms plačiai naudojamoms cheminėms medžiagoms, įskaitant formaldehidą ir acto rūgštį, gaminti. Papildomai apdorojant ir rafinuojant jį galima paversti tvariu aviaciniu kuru.
Startuolis išskirtinai papasakojo „TechCrunch“, kad neseniai surinko 4,5 mln. Lėšos bus skirtos gamybinio masto reaktoriaus statybai, kuris, kaip tikisi bendrovė, padės įrodyti savo agresyvius kainų tikslus.
„Atnaujinančios energijos kainomis, kurias galite sudaryti šiandien, mes būsime mažesnėmis sąnaudomis, palyginti su iškastiniu metanoliu“, – sakė generalinis direktorius Perry Bakas. „Pagrindinis klausimas yra, ar galime sukurti sistemą per ateinančius kelerius metus? Tai iš tikrųjų yra laiko ir pinigų problema, į kurią mes iš tikrųjų sutelkiame dėmesį.
