Saulėgrąžų sėklas pavertus tvariu šokoladu be kakavos, Miuncheno B2B maisto technologijų startuolis „Planet A Foods“ (buvęs QOA) gavo 30 mln. USD B serijos finansavimą. Dabar Y Combinator alum ruošiasi industrializacijai, o lėšos bus skirtos gamybos pajėgumams padidinti maždaug 7,5 karto. Turnyras po 15,4 mln. USD vertės A serijos vasario mėnesį.
Šiuo metu startuolis per metus pagamina 2 000 tonų „ChoViva“, kaip ji vadina savo alternatyva be kakavos, mažiau anglies turinčio šokolado. Ji planuoja padidinti iki 15 000 tonų, nes padidins pajėgumus ir pradės tarptautinę plėtrą už pradinių Europos rinkų trejeto ribų.
Manoma, kad bus atidaryta pirmoji JAV įsikūrusi gamykla. Remdamasi trimis vietinėmis rinkomis (Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje), kuriose šokolado pakaitalas jau yra maisto produktuose, kuriais siekiama suvilioti smaližius vartotojus, ji taip pat tikisi pristatyti JK ir Prancūzijoje pirmąjį 2025 m. ketvirtį. Kol kas „ChoViva“ pirkėjai yra „Lambertz“, „Lindt“, „Rewe Group“ ir net Vokietijos traukinių operatorė „Deutsche Bahn“, kuri, be abejo, siūlo daugybę šokoladinių skanėstų. klientų arbatos padėklų kiekvieną dieną.
Iki šiol startuolis turi apie 20 alternatyvių šokolado ingredientų klientų, daugiausia didžiųjų Europos maisto gamintojų, taip pat kai kurių JAV prekių ženklų. Augant pajėgumams, ji taip pat sieks įtraukti daugiau strateginių partnerių.
Kakava, ne tokia saldi
„Planet A Foods“ sprendžiama problema, kad pagrindinis saldus skanėstas (šokoladas) nėra toks siaubas aplinkai. Tradicinė šokolado gamyba iš kakavos kelia rimtų tvarumo problemų, nes pasėliai auga vietovėse, kuriose yra atogrąžų miškų, kuriuos galima iškirsti, kad atsirastų vieta kakavos pupelių plantacijoms. Pasaulinė paklausa taip pat viršija vis trapesnę (ir etiškai sudėtingą) pasiūlą, todėl sparčiai šylančiame pasaulyje kyla išpūstų sąnaudų ir baiminamasi dėl kakavos pupelių ateities.
Planet A misija yra aprūpinti maisto pramonę alternatyviu šokoladu primenančiu ingredientu, kurį, kaip ir iš tikrųjų, būtų galima įkepti į užkandžius, tokius kaip pusryčių dribsniai, konditerijos gaminiai ir pyragaičiai, arba sulankstyti ant jų. Ir tai nėra trivialus tikslas: startuolis skaičiuoja, kad per metus išmetama apie 500 milijonų tonų CO.2 Būtų galima išvengti masinio šokolado gamybos pereinant nuo kakavos pupelių prie tvaresnio metodo, leidžiančio išvengti miškų naikinimo ir lokalizuoti ingredientų tiekimą.
ChoViva gamybai naudojamos sudedamosios dalys buvo atrinktos iš dalies, nes jas galima auginti vietoje (avižos yra dar viena iš pagrindinių produktų) – taigi teigia, kad anglies pėdsakas yra iki 80 % mažesnis nei įprasto šokolado (tačiau atkreipkite dėmesį, kad didesnė riba yra veganiška ChoViva versija, kurioje, skirtingai nei kituose mišiniuose, nėra pieno produktų).
„Mes nesame prieš šokoladą“, – pabrėžia vienas iš įkūrėjų ir generalinis direktorius dr. Maximilianas Marquartas, vienas iš „Planet A Foods“ brolių ir seserų įkūrėjų komandos. CTO dr. Sara Marquart yra maisto mokslininkė, sukūrusi šokolado be kakavos gamybos procesą. „Tai labai svarbu. Taigi mes neatimame jūsų (premium) šokolado. Mes ieškome visų užkandžių programų – (pvz., konditerijos gaminių) M&M, Snickers, Mars, Bounty, žinote, visa tai.
Aukščiausios kokybės šokoladas yra maža rinka, palyginti su masinės konditerijos gaminių verslu, į kurį orientuojasi Planet A Foods. Ir šioje srityje, kur vyksta siaubingo masto aplinkos degradacija, naudojamo šokolado kokybė paprastai yra prastesnė, dažnai dėl to, kad jame yra mažesnis kakavos kiekis, todėl (Maximilian) Marquart teigia, kad nėra skirtumo tarp ChoViva skonio ir vartotojai nuolat parduodami masinės rinkos produktais. „Tai neatskiriama“, – siūlo jis.
„Mano sesuo Sara. . . išsiaiškino, kad iš tikrųjų 80% tipiškų šokolado skonių yra iš apdorojimas kakavos pupelių, o ne pačių pupelių – taigi . . . Jei aštuoni iš 10 skonių iš tikrųjų gaunami fermentuojant skrudinant, kam jums reikia kakavos pupelių?
Mastelio keitimas dėl poveikio
Ekonomika taip pat daro „ChoViva“ patraukliu pramoninės maisto pramonės jungikliu, kaip sako startuolis, nes gaminiui netaikomas kainų svyravimas, kuris gali paveikti kakavos pupeles kaip ribotą išteklių. Tačiau norint, kad toks perėjimas įvyktų, startuolis turi sugebėti gaminti savo alternatyvą tokiais kiekiais, kokių reikalauja maisto gigantai – taigi komandos laukia ilgas kelias.
Šiuo metu „ChoViva“ gamybos pajėgumai vis dar sudaro neįtikėtinai mažą pasaulinio kakavos pupelių derliaus dalį, kuri (Maximilian) Marquart pažymi, kad kasmet siekia 4–5 mln. tonų. Taigi, norint pasiekti didžiulių teigiamų tvarumo pokyčių, kurių nori Marquarts, reikės didžiulių gamybos pajėgumų šuolio.
„Mes jau įsigijome mašinas (šiam industrializacijos etapui). Taigi mes jau plečiamės ir jau turime realių pramonės klientų, todėl šiuo metu tik bandome patenkinti paklausą Europoje“, – sako jis ir priduria: „Mes automatizuojame. Mes tobuliname procesus. Taip pat pradedame eksploatuoti naujas mašinas. Be to, šiuo metu planuojame kitą objektą valstijose.
Jie taip pat tiria, kaip verslas galėtų reaguoti į paklausą iš Azijos ((Maksimilanas) Marquartas yra verslo kelionėje į Japoniją, kai mes kalbame). Tačiau jis sako, kad jie taip pat pripažįsta, kad jiems, pradedantiesiems, taip pat reikia sutelkti dėmesį.
„Esame startuolis. . . nesame naivūs. Taigi mes negalime užkariauti pasaulio vieni“, – sako jis „TechCrunch“. „Manau, kad JK ir JAV yra pagrindinės rinkos, kuriose plėsimės. Tačiau Azijoje turime didelę paklausą, todėl šiuo metu tiriame, ką čia veikiame – ką galime padaryti vieni ir galiausiai kartu su partneriais.
Tiekimo grandinės visą naktį
Užsiimdami (kvazi) šokolado gamybos verslu, galite susikurti nuostabius vaizdus, kaip šokolado gamintojai, švelniai plakantys saldumynų partijas žavingai kaimiškose apylinkėse. Tačiau neapsigaukite: „ChoViva“ gamybos verslas jau prakaituoja.
Turėdami viską, kad būtų galima tiksliai pagaminti tonas šokolado be kakavos, kad būtų galima išsiųsti tiksliai tada, kai klientams jo reikia, įkūrėjai privertė gamykloje ištisas naktis traukti. Ir (Maximilian) Marquart sako, kad šioje mastelio keitimo dalyje didelis dėmesys skiriamas automatizavimui – taigi jie gali sumažinti žmogiškųjų klaidų, sukeliančių tiekimo grandinės galvos skausmą, riziką.
Mes miegojome po tomis mašinomis. . . Kasdien mūsų gyvenimas yra pragaras, atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduriame tiekimo grandinėje.
„Manau, kad šiuo metu mes esame tokio masto – pramoninio masto –, kokio nėra niekas kitas“, – sako jis, paklaustas apie konkurencinę šokolado be kakavos aplinką. Kiti jo tikrinami startuoliai yra „Foreverland“, „Nukoko“, „WinWin“ ir „Voyage Foods“. Jie naudoja įvairius metodus ir pagrindinius ingredientus (įskaitant javus, pupeles, karobą, vynuogių sėklas ir kt.), kad sumaišytų konkuruojančius šokolado produktus be kakavos. Taigi yra įvairių požiūrių.
Šiame kontekste ir, tiesą sakant, beveik bet kokio tipo startuolio sėkmei „reikia ne tik sukurti produktą“ – arba šiuo atveju ingredientą laboratorijoje – ir (Maksimilanas) Marquartas sako, kad šis išradimo elementas atstovauja tik 5 % iššūkio, kurį jie išsikėlė sau.
„Pagrindinis iššūkis yra gamybos, kokybės valdymo, tiekimo grandinės kūrimas. Kiekvieną dieną iš mūsų gamyklos išvažiuoja du 40 tonų sunkvežimiai su mūsų gaminiu. Ir tai kažkas turi išsiaiškinti. Tai tikrai iššūkis“, – pabrėžia jis ir priduria: „Su Sara – mano seserimi – mes miegojome po tomis mašinomis. Mes tikrai išsiaiškinome tiekimo grandinę. Tai didelis vargas. Kasdien mūsų gyvenimas yra pragaras, atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduriame tiekimo grandinėje.
„Dauguma kitų konkurentų turi puikių produktų, bet jie turi tai įgyvendinti ir tikrai sugebėti pristatyti juos savo klientams, o tai jų laukia. 40 tonų šokolado pristatyti klientui laiku, reikiamoje vietoje, pagal tinkamą receptą, tinkamos kokybės yra neįtikėtinai sunku“.
„Planet A Foods“ serijai B vadovavo „Burda Principal Investments“ ir „Zintinus“, dalyvaujant „AgriFoodTech Venture Alliance“, „Bayern Kapital“, „Cherry Ventures“, „Omnes Capital“, „Tengelmann Ventures“ ir „World Fund“.
MTEP
Neskaitant masto, finansavimas taip pat bus skirtas tolesniems tyrimams ir plėtrai, nes komanda kuria alternatyvą kakavos sviestui, kuris yra dar vienas pagrindinis maisto pramonės ingredientas. Galimybė pasiūlyti palmių aliejaus pakaitalą yra dar vienas tikslas, nes tai taip pat sukelia didelių tvarumo problemų. Startuolis taip pat mano, kad jo metodas galėtų pakeisti kitus specialius riebalus, naudojamus maisto gamyboje, pavyzdžiui, steariną, gyvulinius riebalus arba kokosų aliejų (Maximilian) Marquart.
„(Sara) sukūrė tam tikrą pilnos fermentacijos platformą, kurioje galime pagaminti biologiškai identišką kokoso sviestą“, – pažymi jis, sakydamas, kad „biologinis identiškas“ šiame kontekste „reiškia tinkamą gurkšnį, tinkamą snapelį, tinkamą lydymosi temperatūrą, tinkamas savybes“.
„Naudodami mūsų fermentacijos technologiją, galime pasiūlyti biologiškai identišką kakavos sviestą, naudojant fermentaciją, už daug mažesnę kainą nei įprastas kakavos sviestas, ir tai tikrai pakeis žaidimą ateityje“, – siūlo jis. „Manau, kad esame vienintelė įmonė, kuri iš tikrųjų gali gaminti kakavos sviestą fermentacijos būdu už mažesnę kainą nei natūralus kakavos sviestas.
Tačiau čia yra papildomas iššūkis. Vienai kakavos sviesto versijai, kuri (Maximilian) Marquart siūlo gauti geriausias savybes, jie naudoja tikslią fermentaciją. Tai biotechnologinis metodas, apimantis genetiškai modifikuotus mikroorganizmus. Ši produkto versija turi būti patvirtinta kaip naujas maisto produktas, kad jį būtų galima parduoti. Ir kadangi Europos teisės aktai yra griežtesni, jis mano, kad tai pirmiausia galėtų pasiekti JAV rinką.
